Santrauka

Projekto pavadinimas: DETOUR – siekiant, kad suėmimas būtų kraštutinė priemonė

Projekto laikotarpis: 2016 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d.

Finansavimas: Europos Komisijos Teisingumo programa su Austrijos Respublikos teisingumo ministerijos parama

Yra daug Europos valstybių, kuriose suimtųjų skaičiai yra labai dideli. Suėmimo paskirtis yra pirmiausiai procesinė: užtikrinti, kad įtariamasis nepasislėptų ir netrukdytų pareigūnams surinkti įrodymus. Teisingumo sistema turi užtikrinti, kad įtariamasis stotų prieš teismą, kuriame būtų teisiamas remiantis kokybiškais įrodymais.  Teisėsauga dažnokai pasinaudoja suėmimu kaip lengviausiu būdu šiems tikslams pasiekti. Tai, pamatinės teisės į laisvę ir nekaltumo prezumpcijos šviesoje, prieštarauja principui, kad laisvės atėmimas gali būti taikomas tik tuomet, kai švelnesnėmis priemonėmis to neįmanoma užtikrinti įtariamojo kontrolės ir jo dalyvavimo procese – principui, kad suėmimas turi būti tik kraštutinė priemonė. Bendrai, remiantis šiuo subsidiarumo principu, įtariamasis ar kaltinamasis turėtų laukti teisminio nagrinėjimo būdamas laisvas arba, jei tam yra pagrindas, patirdamas tam tikrus suvaržymus. Suėmime suimtieji dažnai patiria sunkesnes sąlygas nei nuteistieji. Europos kankinimų prevencijos komitetas tai įvardino kaip visos Europos problemą. Kita plačiai paplitusi problema – pernelyg ilgas suėmimo laikas. Taip pat pažymėtina, kad yra daug Europos jurisdikcijų, kuriose labai didelę dalį suimtųjų sudaro užsieniečiai. Tarybos pamatinis sprendimas 2009/829/TVR dėl tarpusavio pripažinimo principo taikymo sprendimams dėl kardomųjų priemonių galėtų padėti spręsti šią problemą, tačiau jis dar nėra pilnai įgyvendintas.

Alternatyvų suėmimui taikymas neapsieina be tam tikrų problemų tiek praktikams, tiek įtariamiesiems. Valstybėse, kurios yra atstovaujamos Projekte, alternatyvių kardomųjų priemonių taikymo galimybės yra labai skirtingos, jos skiriasi ir savo pobūdžiu. Kai kurios priemonės yra mažiau varžančios, kaip, pavyzdžiui, įpareigojimas registruotis kompetentingoje institucijoje, kuris gali būti skiriamas numatant tam tikrų papildomų pareigų. Bet alternatyvos gali pasireikšti ir kaip namų areštas, elektroninis stebėjimas, kitos policijos stebėjimo formos ar priklausomybių gydymas. Pagrindinė problema, kuri gali kilti taikant alternatyvas suėmimui tai galimas „tinklo plėtimo“ (ang. net-widening) efektas, kai priemonės taikomos perteklinai asmenims, kuriems galbūt ir nėra būtina skirti kardomųjų priemonių. Problemiški atvejai ir tuomet, kai kardomosios priemonės taikomos siekiant „neoficialių“ – faktiškai neteisėtų - tikslų, pvz., siekiant „pamokyti“, nubausti ar palaužti įtariamąjį. Išskirtina ir tokia problema, kai tam tikros įtariamųjų grupės, kaip užsieniečiai ar benamiai, faktiškai nepatenka į asmenų, kuriems taikomos alternatyvios priemonės, ratą.

Šiame projekte siekiama ištirti ir išanalizuoti suėmimo taikymo praktikas ir ypač įvairius suėmimo taikymo mažinimo būdus septyniose Europos jurisdikcijose (Airijoje, Austrijoje, Belgijoje, Lietuvoje, Nyderlanduose, Rumunijoje ir Vokietijoje).  Iš vienos pusės, kreipiamas dėmesys į tai, kiek gerbiamos įtariamųjų žmogaus teisės, ypač turint galvoje, kad įtariamiesiems galioja nekaltumo prezumpcija. Iš kitos pusės, yra vertinami teisėsaugos poreikiai bei interesai, prie kurių turi būti derinamos alternatyvų teikiamos galimybės ir kuriems kyla įvairių trukdžių siekiant riboti suėmimo taikymą. Kitas dėmesio vertas aspektas – tarpvalstybiniai kardomųjų priemonių taikymo atvejai Europos Sąjungoje, kuriems reikia rasti sprendimų, pavyzdžiui, sprendimų pripažinti kardomąsias priemones pagalba.  Projektu siekiama padidinti abipusį supratimą ir, esant pagrindui, abipusį pasitikėjimą tarp ES valstybių. Projektas orientuotas (bet neapsiriboja) į teisėjus ir prokurorus. Jie yra sprendimų priėmėjai. Jų sprendimus veikia įvairūs faktoriai, į kuriuos reikia atsižvelgti. Taigi Projekto esmę sudaro mokymasis iš ir su vieni kitais, tam kad būtų paskatintos gerosios suėmimo ribotesnio taikymo praktikos.